Yra dalykų, kurie atsitinka netikėtai. Ir labai puiku, kai taip nutinka. Prisipažinsiu, jog į Michel Rasquin filmą „Brolis“ mane atsitiktinai suviliojo nueiti ir … likau tikrai patenkinta. Žinoma, tai nėra kažkuo labai ypatingas ar išskirtinis filmas, kuris atvipintų žiaunas kino gurmanams (nors ką gali žinoti), bet tikrai vertas dėmesio tų, kurie mėgsta stebėti sunkokus ir aštrius filmus apie Lotynų Amerikos tematika.
Užgrūsti Venesuelos kvartalai, visagalė mafija ir klijus uostantys vaikai – daugmaž tokioje aplinkoje rutuliojasi dviejų netikrų brolių gyvenimo istorija. Taigi Chulijus ir Danielius nėra saistomi kraujo ryšių , tačiau – čia tikriausiai ir slypi visas žavesys – jų tarpusavio ryšys stiprus, tvirtas ir tikras. „Tu buvai dovana“ – prasitaria kartą dičkis Chulijus mažajam Danieliui, rastam šiukšlyne. Judviejų aistra – futbolas, kuriame telpa kova, svajonės, pabėgimas ir visas likęs pasaulis, kuris kartu toks didelis, ir toks mažas. Deja, ramus brolių gyvenimas baigiasi, atsitikus tragedijai, kuri radikaliai pakeičia Danieliaus ir Chulijaus santykius.
Režisierius M. Rasquin meistriškai atskleidžia vieną iš skaudžiausių Venesuelos visuomenės ydų – smurtą, klestintį ir tarpstantį ne ką sėkmingiau už marihuanos plantacijas. Ginklais mosuojantys paaugliai ir netgi vaikai čia anokia naujiena. Be pagrindinės smurto tematikos, greičiau už futbolo kamuolį lekianti istorija dar yra ir apie kovą, azartą, pasirinkimus ir dėkingumą. Labiausiai čia džiugino ne tik unikaliai atspindėta Lotynų Amerikos dvasia, bet vieno iš brolių – Danieliaus – branda, gerumas ir (beveik visada) teisingi pasirinkimai. O režisieriaus parinkti neprofesionalūs aktoriai dar sustiprino filmo autentiškumą.
Tiesa, vienu metu buvau sunerimusi, ar tik nebus tai dar viena gerai sukurpta istorija su akivaizdžia didaktika ir nuspėjama pabaiga. Nebuvo. Žinoma, kartais žiūrėdamas nujauti, kaip baigsis herojams, tačiau laimei, šio filmo nesugadino banali laiminga pabaiga, nes ji labai kontrastuotų su kraupoka filmo realybe, kuri rėkte rėkia, kad šviesus rytojus nėra ranka pasiekiamas. Šioje šalyje mažai vietos lengvai laimei.
Neaprėpiamai naivu, bet jeigu būčiau Dievas, pirma traukčiau vaikus iš tokių kvartalų.
