Vakar oficialiai pasibaigus “Kino pavasariui”, festivalio juostos dar savaitę suksis jau tradicija tampančiame jo pratęsime. Tačiau dabar, nuslūgus pagrindinei kino fiestos intrigai ir paaiškėjus konkurso „Nauja Europa-nauji vardai“ rezultatams, viskas eisis kiek ramiau. Trumpai noriu priminti pagrindinio konkurso ir kitų prizų laimėtojus:
- Geriausias lietuviškas debiutas – Manto Kvedaravičiaus „Barzakh“.
- Žiūroviškiausias lietuviškas filmas – Jono Trukano „Knygnešys“.
- Nepriklausomų kino teatrų asociacijos CICAE žiuri favoritas – Jasmilos Zbanič „Pakeliui“.
- Specialieji pagrindinio konkurso prizai skirti turkų filmo „Dauguma“ pagrindiniam aktoriui Bartu Kucukcaglayan ir slovakų juostos „Namas“ aktorių kolektyvui.
- Geriausiu rytų ir vidurio Europos filmu konkurse „Nauja Europa – nauji vardai“ išrinktas rumunų režisieriaus Bogdan George Apetri filmas „Laisvėje“.
- Žiūrovų simpatijų daugiausiai pelnė kanadiečių režisieriaus Denis Villeneuve filmas „Moteris, kuri dainuoja“
Kartais užtenka vieno „filmo – bombos“, kuris atkreiptų tarptautinės publikos dėmesį į kurios nors šalies kinematografiją. Kalbant apie rumunų kiną, visiems žinoma, kad tuo sprogmeniu tapo šviežumo į kino pasaulį atnešęs 2005-ųjų Christi Puiu „Pono Lazaresku mirtis“. Po šio filmo visi Europos festivaliai svetingai pasitinka kiekvieną rumunų filmą, ir apskritai, atsirado didžiulis susidomėjimas šio regiono kinu
Po šio filmo išpopuliarėja terminas „Rumunų naujoji banga“, pasigiro nauji režisierių vardai: Corneliu Porumboiu(„12:08 į rytus nuo Bukarešto“„Policija būdvardis“), Cătălin Mitulescu(„Ką aš veikiau per pasaulio pabaigą“), Florin Şerban(„If I Want to Whistle, I Whistle / Eu cand vreau sa fluier, fluier“), Cristian Mungiu(„4 mėnesiai, 3 savaitės ir 2 dienos“) ir kiti. „Kino pavasaris“ kasmet pristato nors vieną šios šalies filmą, o šiemet vienas iš jų festivalio tarptautinės žiuri buvo išrinktas geriausia konkurso juosta.
Filmo „Laisvėje“ laikas – viena para, kurią kalėjimo prižiūrėtojai skiria Matildai, kad ji nuvyktų į savo mamos laidotuves. Išskirtinis aktorės Ana Ularu veidas ir rafiuota vaidyba neslepia sunkios moters praeities. Per šią dieną Matilda privalo ištaisyti savo klaidas ir suspėti į keltą, kuris bus naujo gyvenimo jai ir jos vaikeliui pradžia. Filmas skyla į tris dalis, kurias žymi susitikimai su trimis svarbiais asmenimis. Pirmasis yra brolis, kuris laimingai sukūręs šeimą, atsisako padėti savo „paklydusiai“ seseriai. šis susitikimas apibrėžia moters vienišumą ir padiktuoja veiksmo taisykles – Matilda veikti turės viena. Antrasis žmogus – Paulas, jos vaiko tėvas ir buvęs meilužis. Tai asmuo, kuris sieja Matildą su purvinu nusikaltimų ir prievartos pasauliu. Iš Paulo išsireikalavusi kelionei reikalingų pinigų, ji dar turi surasti aštuonerių metų sūnelį Tomą, su kuriuo ir yra pasiryžusi visam laikui pabėgti.
Debiutuojantis režisierius B.G. Apetri kuria įtampą pagrindinę personažę apsupdamas vien priešiškų žmonių kupina, atgrasia priemiesčių erdve ir įspausdamas ją į ribotą vienos dienos laiką. Filme Rumunijos dangus yra persmelktas liūdna pilkuma, jis sufleruoja, kad ateities egzistuoja kažkur kitur. Siužetas atsiskleidžia našlaitišką moters vaikystę ir kovos už save pilną gyvenimą. Dabar ji turi stengtis, kad jos sūnui netektų išgyventi tokios pat istorijos. Toma yra vienintelis jos tikslas ir išeitis.
Sodrus rumunų kino stilius „Laisvėje“ istoriją ir dramaturgiją išgrynina nuo nereikalingų detalių. Jame sudėlioti svarbiausi taškai: apgailėtina padėtis, suformuluoti veikėjo tikslai, aiškūs veiksmai siekiant juos įgyvendinti ir galiausiai finalas, po kurio žiūrovui nejučia atsigniaužia kumščiai, kuriuos jis visą filmą laikė už Matildą. Aišku, kad juostoje svarbiausia yra stipri moters asmenybė. Tačiau režisierius nepataikauja žiūrovui siūlydamas sirgti už nepriekaištingą herojų. Pagrindinė veikėja, idealiai suvaidinta A.Ularu, visą gyvenimą buvo šešėlinės visuomenės dalis, ji yra šiurkšti ir šalta.
Neabejoju, kad visi liko patenkinti žiuri sprendimu, „Laisvėje“ išrinkti geriausiu konkurso filmu. Kitas festivalio laureatas – nepriklausomų kino teatrų asociacijos sprendimu, pagal žiūroviškumo kriterijus, geriausiai įvertintas Jasmilos Zbanič „Pakeliui“. Vakarietiškos bosnų poros meilės istorija už savęs slepia labai įdomų kontekstą. Nors režisierė teigia, kad filme svarbiausia yra kova už meilę ir pastangos suprasti save bei partnerį, man pasirodė nemažiau svarbi ir vidinė Bosnijos ir Hercogovinos problema – baimę kelianti islamo fundamentalistų bendruomenė. Filmo pagrindinis klausimas yra, ar normalu, kad religija verčia rinktis tarp tikėjimo ir meilės.
Jau po M.Kvedaravičiau premjeros buvo aišku, kad „Barzakh“ - neabejotinai svarbiausias šių metų kūrinys lietuvių kine, todėl geriausio debiuto titulas tai tik užtvirtino. Manau, kad žiūroviškiausios juostos „Knygnešys“ pasirodymas turėjo nudžiuginti istorikus ir lituanistus mokyklose, nes dabar jie turės pusvalandį patrauklios vaizdinės medžiagos apie spaudos draudimo laikų herojus. Apmaudu, kad Lietuvai brangia tema kuriami filmai skirti tik jaunesnių klasių mokiniams, tačiau, kada nors, tikiuosi, sulauksime ir rimtesnių sprendimų.
Štai tiek norėjau pasakyti po-festivalinės dienos įraše. Linkiu atidžiau peržvelgti papildomos savaitės repertuarą ir tarp dar nematytų filmų atrasti savuosius favoritus. Iki susitikimų kine!
